- praskiesti
- praskíesti, praskiẽsti, praskiẽdžia, pràskiedė Dkš 1. tr. R, Q131, Sut, L, Rtr, Š padaryti skystesnį, silpnesnį, kiek atmiešti: Pyvą vandeniu praskíesti KII291. Praskíedei alų nulaidindamas, daug dėdamas, pildamas vandens J. Pienas praskíestas K. Skysčių į tirščius pildamas, praskíedžiau J. Skystai praskiest SD329. Nepraskiestas midus, alus SD189. Tos ampolės (ampulės) galia kraujį praskíesti Krš. Tešlą praskiesti N. [V]andenio inpylau tašlon i praskíedžiau Klt. Prie sumuštos kūno vietos pridedamas rasalu arba gira praskiestas molis LTR(Šr). Praskíesti dažus DŽ1. | prk.: Šviesa vos praskíedė nakties tamsą NdŽ. Arabų kalba silpnai praskiesta finikiečių, romėnų ir helenų garsais rš. Arklys praskíesto plauko – maišytplaukis Trk. | refl. tr. Š: Pieną, prasiskíesti K. Jonas prasiskiedė cemento ir užkrėtė juo fotografijoms skirtą išdaubimą J.Balt. | prk.: Kam jums (debesims) buvo ir gimti pasaulin, prasiskiedžiant ir audrų nedarant Vaižg. ║ DŽ1 padaryti palaidus (vidurius): Man vidurius praskíedė NdŽ. 2. tr. NdŽ padaryti pabjurusį, pažliugusį, permerkti, ištižinti: Ilgi lietūs kelius praskíedė DŽ1. Reikt gi jau ir art pradėt, ale gi praskíesta dirvos – ineik, kad nori Ktk. Lietus praskíedė kelią Dglš. Neik, ba praskiẽs lietus Kt. ^ Nepraskies, kad ir sulis (sakoma bijančiam lietaus) Trgn. Našlaičių karčios ašaros ir akmenį praskiedžia LTR(Ds). 3. intr. išsisklaidyti: Debesys praskiedo, ir lijo tik retas lietukas V.Krėv. 4. tr. NdŽ praskirti: Aš tuos linus praskiesdama, o tas judraites pamindama, atrasiu kelaitį pas matušę NS1166(Škn). | refl. NdŽ. 5. tr. plonai paskleisti: Praskiesme žirnius par visas kartis, daugiau rodysis Mlt. \ skiesti; apsiskiesti; atskiesti; įskiesti; išskiesti; nuskiesti; paskiesti; parsiskiesti; perskiesti; praskiesti; priskiesti; suskiesti; užsiskiesti
Dictionary of the Lithuanian Language.